Kroatija

Konfliktas Kroatijoje ėmė vystytis nuo 1990 m., kai etniniai serbai rytinėje Kroatijos dalyje paskelbė serbų Krainos autonomiją. Plataus masto ginkluotas konfliktas prasidėjo 1991 m. Kroatijai paskelbus nepriklausomybę nuo tuometinės Jugoslavijos. Tų metų spalį serbų pajėgos puolė rytinius Kroatijos miestus. Pasaulinei bendruomenei ėmus pripažinti Kroatijos Respublikos nepriklausomybę ir įsikišus Jungtinių Tautų organizacijai, Jugoslavijos liaudies armija pasitraukė į Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją. Nebeaktyvus ginkluotas konfliktas Kroatijoje tęsėsi iki 1995 m.

1992 m. buvo pradėta UNPROFOR (angl. United Nations Protection Force) misija, vadovaujama JTO. Jos užduotis buvo sudaryti sąlygas taikai ir saugumui, demilitarizuoti numatytas teritorijas, jas stebėti, apsaugoti gyventojus, stebėti kaip vykdomos susitarimo dėl ugnies nutraukimo sąlygos. Vėliau misija išsiplėtė į Bosniją ir Hercegoviną ir Makedoniją.

1994-08 - 1996-02 maždaug 90 Lietuvos karių dalyvavo operacijoje UNPROFOR Kroatijoje. Karių užduotis - padėti palaikyti viešąją tvarką, patruliuoti atsakomybės rajone, budėti kontrolės postuose, teikti pagalbą humanitarinėms organizacijoms, saugoti objektus. Šioje JTO operacijoje dalyvavo pirmasis Lietuvos taikdarių būrys LITPLA-1 (angl. Lithuanian platoon), vadovaujamas kapitono Artūro Chrapko. Tai buvo pirmieji tarptautinėse operacijose dalyvavę lietuvių kariai. Šį būrį sudarė iš tuometinės Lauko kariuomenės brigados, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, Karo akademijos, Puskarininkių mokyklos ir kitų dalinių atrinkti kariai. Į Kroatiją, be LITPLA-1, dar išvyko LITPLA-2 ir LITPLA-3. Visi jie tarnybą atliko Danijos bataliono sudėtyje.