Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Sausumos pajėgų karininkai susipažino su partizano Juozo Lukšos – Daumanto kova dėl Lietuvos laisvės ir jo žūties aplinkybėmis

2013-05-01
image
   

Balandžio 30 d. Sausumos pajėgų štabo karininkai ir Sausumos pajėgų vienetų vadai lankėsi Veiveriuose (Prienų r.) ir Pabartupio kaime (Kauno r.), kur analizavo partizano Juozo Lukšos Daumanto kovą dėl Lietuvos laisvės, jo išdavimo ir žūties 1951 m. rugsėjo 4 d. aplinkybes.

 

Renginys prasidėjo Veiverių krašto istorijos atminties muziejuje, kuriame renginio svečiai apžiūrėjo partizanui Juozui Lukšai-Daumantui skirtą ekspoziciją bei susipažino su jo biografija. Čia Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro (toliau - Mokymo centras) kariai susirinkusius supažindino su NKVD kariuomenės veikla Lietuvoje bei Juozo Lukšos-Daumanto likvidavimo operacija. Švedų žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas renginio svečiams pristatė filmuotą medžiagą „Atsiminimai apie J. Lukšą 1950-1951 m.".

 

Susipažinę su partizano Juozo Lukšos Daumanto ir jo bendražygių veikla Lietuvoje ir užsienyje renginio svečiai aplankė Veiverių miestelio pakraštyje esantį Skausmo kalnelį, kuriame ilsisi 1944-1953 m. Veiverių apylinkėse žuvę Tauro apygardos partizanai, padėjo gėlių prie partizanų kapų ir pagerbė juos tylos minute. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkė Dalytė Raslavičienė kariams papasakojo apie jos iniciatyva dar okupuotos Lietuvos laikotarpiu organizuotą Veiverių apylinkėse žuvusių partizanų palaikų paiešką ir jų garbingą perlaidojimą šioje vietoje.

 

Po pietų renginio svečiai vyko į partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietą Pabartupio kaime, kur Mokymo centro kariai kartu su karo istorijos klubo „Grenadierius" atstovais svečiams pristatė šio legendinio partizano žūties aplinkybių inscenizaciją. Baigę stebėti mūšio atkartojimą renginio svečiai prie Juozo Lukšos žūties vietoje esančio paminklo padėjo gėlių, o Mokymo centro kariai pagerbdami Laisvės kovotojo atminimą atliko saliutavimo ceremoniją.

 

Renginio pabaigoje svečiai turėjo galimybę išgirsti Juozo Lukšos-Daumanto brolio dimisijos kapitono Antano Lukšos prisiminimus. Antanas Lukša laisvės kovų metu buvo Tauro apygardos partizanų štabo Ryšių skyriaus viršininku, šiuo metu jis yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas.

 

Sausumo pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika šio renginio metu pažymėjo ypatingą svarbą prisiminti lietuvių tautos didvyrius, nes tik jų dėka šiandienos Lietuva yra nepriklausoma. Pasak generolo taip pat svarbu ir aiškiai įvardinti Valstybės išdavikus.

 

Tokio pobūdžio renginiai Sausumos pajėgų kariams organizuojami kartą per mėnesį nuo praėjusių metų gruodžio. Jų metu analizuojami vis kiti istoriniai mūšiai. Sausumos pajėgų vienetų vadai yra skatinami panašius renginius organizuoti ir savo kariams.

 

Mokymo centrui 2011 m. suteiktas partizano Juozo Lukšos vardas. Nuo to laiko Mokymo centro kariai nagrinėja šio partizano gyvenimo ir kovos istoriją, bendrauja su jo giminaičiais, dalyvauja pagerbimo renginiuose. Legendinis partizanų kovų herojus, aukojimosi Tėvynei simboliu tapęs partizanas Juozas Lukša (slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas) yra vienas žymiausių Lietuvos pokario laisvės kovotojų. Jis pasižymėjo karinėse operacijose prieš sovietų karines pajėgas, prisidėjo prie bendros partizanų vadovybės kūrimo, o svarbiausia - jis buvo pro „geležinę uždangą" prasiveržęs Laisvės kovotojas, atnešęs iš kovojančio krašto objektyvią informaciją apie padėtį ir įvykius okupuotame krašte. Ši informacija atskleidė sovietų terorą prieš lietuvių tautą ir prasklaidė įvairių sovietinių agentų ar sovietams artimų jėgų vakaruose skleidžiamą propagandą, prasimanymus ir melą.

 

Parengė kpt. Tomas Ilonis, nuotraukų aut. - vyr. ltn. Tomas Pakalniškis

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media