Ekspozicijos

Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos skyriuje Vilniuje atidaryta nauja ekspozicija „Savanorystė krašto gynyboje". Mūsų tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami, Tėvynės ginti ėjo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir politinių pažiūrų žmonės. Laisvės kovų epocha tapatinama su XVIII a. pabaigos-XX a. pabaigos įvykiais: sukilimais, Nepriklausomybės kovomis, antisovietiniu ir antinaciniu rezistenciniu pasipriešinimu.

2013 m. gruodžio 20 d. muziejuje atidaryta Sukilimų salė, kurioje įrengta nauja ekspozicija, skirta 1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje. Ekspozicijoje pateikiami autentiški XIX a. sukilimų ir neginkluotos kovos pasipriešinimo dalyvių eksponatai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių (pasipriešinimo dalyvių portretai, ginklai, uniformos, asmeniniai daiktai). Kita pristatyta ekspozicija „Beginklė kova Lietuvoje XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje“ , skirta atspindėti XIX a. antroje pusėje - XX a. pradžioje vykusią neginkluotą lietuvių tautos kovą su carinės valdžios įvestu lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimu, taip pat išryškinti vieną iš unikaliausių istorinių reiškinių - knygnešystę.

2010 m. vasario 11 d. buvo atidaryta rekonstruota Didžioji salė. Sienas puošia Lietuvos valdovų portretai, svarbiausių mūšių paveikslai. Ekspozicijoje nušviečiama Lietuvos kariuomenės istorija, eksponuojama atkurta karališkoji Lietuvos-Lenkijos valdovo Augusto II vėliava. Ją tekstilininkė Bronė Neverdauskienė atkūrė per dvejus metus. Originalas saugomas Stokholme, Švedijos karo muziejuje, kaip švedų kariuomenės Šiaurės karo trofėjus. Didžiojoje salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espontonų kolekcija.

Rengiant Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galeriją, kurią sudaro 30 portretų, pradeda Lietuvos karaliaus Mindaugo, o baigia paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai.

Ekspozicija lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos raida, t. y. nuo seniausių laikų, kai Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis pr. Kr.–XIII a. pirma pusė). Skyriaus ekspozicijoje karyba skirstoma į 3 laikotarpius: akmens amžiaus (11 000 m.–2000 m. pr. Kr.), ankstyvųjų metalų (2000 m. pr. Kr.–0 m. iki Kr.) ir geležies amžiaus (I–XIII a. pirma pusė) karybą. Eksponuojami akmens amžiuje naudoti medžioklės įrankiai-ginklai, pagaminti iš titnago, kaulo, rago, ir akmens amžiaus pabaigoje–bronzos amžiaus pradžioje pasirodę tikrieji ginklai – akmeniniai kovos kirviai, buožės, įvairių formų titnaginiai strėlių antgaliai, ietigaliai.

LDK karybos istorijos salėje pristatoma Lietuvos karybos istorijos raida XIV–XVII a. Ekspozicijoje esantys eksponatai liudija, kad Lietuvos karių ginkluotė kokybe nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių ginkluotės. XIV¬–XVI a. pradžioje jie buvo apsiginklavę vietos meistrų gamintais ir importuotais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, kovojo ietimis, svaidė strėles iš arbaletų ir lankų. Jau XIV a. pabaigoje ėmė naudoti ir parakinius šaunamuosius ginklus – bombardas. Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI–XVII a., galima pamatyti, kokį poveikį LDK karybai darė aplinkiniai kraštai. Jau nuo XVI a. pradžios LDK kariuomenėje tarnavo samdiniai iš Vakarų Europos (sunkieji pėstininkai), iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai.

1936 m. vasario 16 d. Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė Ginklų istorijos ekspoziciją ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija“. Prabėgus 76 metams, atnaujintoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ginklų istorijos ekspozicijoje lankytojai susipažins su pasauline ginkluotės istorija ir pamatys iki šiol neeksponuotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose saugotas muziejines vertybes ir įsigytus naujus eksponatus.

Ekspozicija „Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m.“ pristato karinę vadovybę (kariuomenės vadus, krašto apsaugos ministrus, kariuomenės štabo viršininkus, įvairių karinių dalinių ir įstaigų vadus, viršininkus), kariuomenės rūšis (sausumos kariuomenė, karo aviacija ir karinis laivynas) ir sukarintą organizaciją (Šaulių sąjunga), jų raidą ir vystymąsi.

1941 m. Birželio sukilimui ir antinacinei rezistencijai skirti ekspozicijos stendai.1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos armijos divizijoms peržengus neutralios Lietuvos valstybės sieną ir prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, lietuviai panoro organizuoti nelegalias antisovietines organizacijas ir grupes. 1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų suėmimams ir trėmimams, pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinę parengtį.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjusiame masiniame sukilime veikė apie 16 000–20 000 sukilėlių. Birželio 23-iosios rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. L. Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė, kad sudaroma Lietuvos Laikinoji Vyriausybė ir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius.

Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių.

„Lituanicos" memorialinė ekspozicija supažindina su lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 m. atliktu didvyrišku skrydžiu iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą, transatlantinio skrydžio vieta pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorijoje.