Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

„Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“

2013-06-12
image

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos armijos divizijoms peržengus neutralios Lietuvos valstybės sieną ir prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, lietuviai panoro organizuoti nelegalias antisovietines organizacijas ir grupes. 1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų suėmimams ir trėmimams, pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinę parengtį. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjusiame masiniame sukilime veikė apie 16 000-20 000 sukilėlių.

 

Birželio 23-iosios rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. L. Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė, kad sudaroma Lietuvos Laikinoji Vyriausybė ir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius.

Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių.

 

Pablogėjus padėčiai Rytų fronte, 1943 m. nacistinė valdžia panoro organizuoti lietuviškąjį SS dalinį, analogišką sukurtiesiems Latvijoje ir Estijoje. Nepavykus šio tikslo įgyvendinti, vokiečiai sutiko, kad 1944 m. būtų įkurta Vietinė rinktinė. Jai vadovauti sutiko Nepriklausomybės kovų dalyvis brg. gen. Povilas Plechavičius, surinkęs 19 500 savanorių.

1944 m. gegužės viduryje, artėjant frontui, okupacinė nacių valdžia Vietinę rinktinę, turėjusią atkurti Lietuvos kariuomenę, panaikino, jos batalionus išformavo, štabą kartu su brg. gen. P. Plechavičiumi suėmė, beveik 100 karių sušaudė. Apie 3000 karių buvo aprengti vokiečių karo aviacijos liuftvafės (luftwaffe) uniformomis ir išvežti į nacistinės Vokietijos kariuomenės pagalbinius dalinius. Lietuvoje likę Vietinės rinktinės kariai buvo vieni iš rezistencinio judėjimo pradininkų.

 

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, lietuvių tauta nuo pat pirmųjų dienų pakilo į kovą. Lietuvos partizaninio judėjimo (1944-1953 m.) pradžioje buvo būdingi dideli partizanų būriai. Jau nuo 1945 m. vasaros pastebimas partizanų būrių siekis susivienyti, kuris baigiamas 1948 m. Susiformavo trys sritys.

1949 m. vasario 16 d. buvo įkurta vyriausioji partizanų vadovybė - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumas. Jai buvo pavaldūs visos Lietuvos partizanų vadai, dalyvavę steigiamajame suvažiavime.

Priimta LLKS Tarybos deklaracija - dokumentas, šiuo metu pripažintas Lietuvos teisinės sistemos dalimi bei sujungęs 1918-ųjų ir 1990-ųjų Lietuvą.

1953 m. organizuotas partizaninis pasipriešinimas baigėsi, nors pavienis priešinimasis tęsėsi iki 1956 m., o paskutinis partizanas žuvo 1965 m.

Pokario rezistencijos laikotarpiu žuvo apie 20 000 partizanų.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus naujos ekspozicijos „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941-1956 m." stenduose parodyti antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo laikotarpio periodinės spaudos, nuotraukų kopijos, asmeniniai daiktai, pokario partizanų ginklai, apdovanojimai. Taip pat galima pamatyti A. Ilgausko motociklą „Harley-Davidson" (1938), kuriuo Kaune 1941 m. birželio sukilimo dalyviams buvo vežiojami ginklai, ir lietuvių tremtinių kapų kryžius, 1989 m. parvežtus iš Igarkos (Sovietų Sąjunga).

 

Nuotraukoje viršuje – Žemėlapis. Lietuvos gyventojų  tremties ir kalinimo vietos SSRS 1940-1953 metais.

1 nuotraukoje –  Nuotrauka. Aleksotas Kaune dega. 1941 m. birželio 23 d.

2 nuotraukoje – Dokumentas. Kauno Karo komendanto įsakymas Nr.1.1941 m. birželio 24 d.

3 nuotraukoje – 1938 m. motociklas „Harley-Davidson", kuriuo Kaune 1941 m. birželio sukilimo metu Antanas Ilgauskas sukilėliams vežiojo ginklus.

4 nuotraukoje – 1941 m. Birželio sukilimui ir antinacinei rezistencijai skirti ekspozicijos stendai.

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media