Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kilnojamosios parodos

2018-02-21
2018-02-21
img

Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos lietuvių seimui, kuris turėjo įvykti birželio 9 d., o Seimas padovanotų šį varpą Lietuvai. Laisvės varpo idėją J. Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu (Liberty Bell), kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija. Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje (St. Loui, MO) pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpą – vieną svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių. Šiandien Laisvės varpas kabo muziejaus bokšte ir skamba įvairių iškilmių metu. Šiais metais, švenčiant Nepriklausomybės 100-metį, Laisvės varpas  skambėjo 100 dūžiu, sveikindamas Lietuvą su jubiliejumi. Juo skambino Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius partizanas Stasys Dovydaitis. 

null
"Nugalėsim arba žūsim!"
2017-12-11
img

Dragūnai - kavalerijos rūšis, galinti kautis tiek raitomis, tiek pėsčiomis. Dragūnai pasižymėjo mobilumu, buvo ginkluoti muškieta, vienu arba dviem pistoletais ir rapyra. Vėliau ginkluotė kito. Ši kavalerijos rūšis Europoje paplito XVI a. pab. Lietuvoje pirmą kartą minimi nuo 1618 m. karinės kampanijos Livonijoje. XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dragūnai pasižymėjo karuose prieš Rusiją, Švediją ir Osmanų imperiją. XVIII a. LDK kariuomenėje egzistavo 4 dragūnų pulkai. Po 1775 m. kariuomenės reformos daugelis dragūnų buvo supėstinti, išliko tik LDK raitosios gvardijos regimentas. Po Antrojo pasaulinio karo išnykus kavalerijai, dragūnų vardu pagal tradiciją pradėti vadinti motorizuotųjų pėstininkų daliniai.

 

Daugiau apie tai naujoje kilnojamoje parodoje "Nugalėsim arba žūsim!" 

null
Klysti negalima!
2017-09-26
img

Karo inžinerija visais laikais vaidino svarbų vaidmenį – didino kariuomenės efektyvumą. Amžiams bėgant iš esmės nesikeitė ir karo inžinierių uždaviniai – užtikrinti savos kariuomenės ir sutrukdyti priešo laisvą judėjimą, didinti savos kariuomenės išgyvenamumą.

null
Vilčių metas. 1812 m.!
2017-05-05
img

1812 m. birželio 24 d. Prancūzijos Didžioji armija pradėjo keltis per Nemuną ties Kaunu ir jų nuostabai nesulaukė beveik jokio pasipriešinimo. Po keturių dienų imperatorius Napoleonas įžengė į Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos centrą – Vilniaus miestą. Apie visą tai naujausioje kilnojamoje parodoje „Vilčių metas. 1812 m."

 

 

 

null
Kilnojamoji paroda skirta Saulės mūšio 780-osioms metinėms!
2017-01-16
img

2016 m. buvo minimos Saulės mūšio 780-osios metinės, todėl buvo nutarta parengti parodą šiai sukakčiai paminėti. Parodoje buvo eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai iš archeologijos rinkinių, o taip pat paveikslas vaizduojantis Saulės mūšį. Paveikslas yra nutapytas dail. Aleksandro Krūkos XX a. 3 dešimtmetyje. Archeologiniai radiniai atspindi XIII a. baltų karių ginklus ir šarvus, bei žirgo reikmenis. Tarp jų yra skirtingo amžiaus kalavijai, kalavijų dalys, kalavijų makštys, ietigaliai, kirviai, peiliai, arbaleto bei lanko strėlių antgaliai, antriešiai, segės, diržo sagtys, žirgo aksesuarų tokių kaip pentinai, balno kilpos, segės, žąslai, žvangučiai, kurie yra datuojami nuo XI iki XIII a.

null
Kilnojamoji paroda „Garbės sargyboje“
2017-01-10
img

2016 m. buvo minimos 25-osios Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos metinės. Šia proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkai parengė kilnojamąją parodą „Garbės sargyboje“. Parodos tikslas – pristatyti Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą, jos istorines šaknis ir raidą. Parodą sudaro 8 parodiniai stendai, kuriuose pristatoma Garbės sargybos kuopos veikla, funkcijos, taip pat jos istorinė raida: nuo XVI a. antros pusės Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje atsiradusios gvardijos iki šiandien egzistuojančios Garbės sargybos kuopos.

null
Kilnojamoji paroda „HUSARAI: už laisvę ir garbę!”
2017-01-04
img

Husarai. Kas jie? Ietimis ginkluoti raiteliai, puošnūs kavaleristai ar šarvuoti pėstininkai? Apie tai naujoje kilnojamoje parodoje „HUSARAI: už laisvę ir garbę!”. Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyrius.

null
„Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė“
2016-08-10
img

2016 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejui suėjo 95 metai. Garbingam jubiliejui paminėti Muziejus parengė kilnojamąją parodą „Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė". Joje galima susipažinti su keturiais pagrindiniais muziejaus gyvenimo laikotarpiais per Muziejaus rinkiniuose saugomas unikalias nuotraukas.

null
„Dvarų relikvijos pasakoja... Nuo kovų iki kovų“
2016-08-10
img

Parodoje „Dvarų relikvijos pasakoja... Nuo kovų iki kovų" galima išvysti keturis svarbius politinius dvarų laikotarpius: 1830 - 1831 m. ir 1863 - 1864 m. sukilimus, 1904 m. tautinio atgimimo ir 1918 - 1923 m. Nepriklausomybės kovų. Joje stengiamasi parodyti, kad dvarai visada buvo visuotinės savimonės telkimosi centrai ir juose prasidėdavo svarbios valstybei permainos.

null
Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje
2016-07-13
img

Jau galima užsisakyti kilnojamąją parodą ,,Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje". Paroda buvo sukurta 500-osioms Salaspilio mūšio metinėms paminėti (2015 m.) Kilnojamoje parodoje pristatomi XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos kariai. Taip pat daug dėmesio skiriama pergalingam 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio (Kircholmo)  mūšiui.

null

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media