Kitos žinios apie muziejų

Petras Mazurkevičius gimė 1917 m. Kybartų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje (dabar Lazdijų rajonas). Petras buvo šeštas vaikas šeimoje. Kai mirė tėvelis, jis dar neturėjo nei vienerių metų. 1926 m. pradėjo lankyti Kybartų kaimo pradžios mokyklą, o 1930 m. baigė keturis šios mokyklos skyrius. 1938 m. rudenį buvo pašauktas atlikti būtinąją karinę tarnybą. Buvo paskirtas į Marijampolėje stovėjusį 9-ąjį Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulką, 1-ąją kulkosvaidininkų kuopą. Tarnybos metu Petras atsiskleidė kaip poetas, nes kaip tik šiuo laikotarpiu rašė eiles. Kaip jam sekėsi tarnyba, kaip tuo metu ji atrodė, galima sužinoti iš jo rašytų eilėraščių.

Marinas Sasnauskas gimė 1897 m. rugsėjo 26 d. Rokiškio apskrityje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kavalerijos dalinyje. 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu.

Stasys Ignatavičius – Albino Kęstučio Bersėno žentas, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius pasakoja: Kai vedžiau jo dukrą, aš nežinojau, kad jis buvo partizanų ryšininkas. Jis visą laiką tai slėpė. Savo istoriją uošvis man papasakojo tik įsitikinęs, kad aš taip pat kovoju už Lietuvą ir esu savas žmogus. Tai įvyko 1988 m., per Sąjūdžio suvažiavimą.

Rugsėjo 27 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko kartu su Lietuvos istorijos institutu organizuota diskusija „Pirmasis pasaulinis karas Lietuvoje: visuomenė ir karo atmintis“.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vytauto Didžiojo karo muziejui įteikė San Paule ilgus dešimtmečius saugotą, emigrantų iš Lietuvos atsivežtą 1931 m. modelio pilnos komplektacijos Lietuvos karininko uniformą bei 1915 m. Jono Terviliaus rankų darbo skrynią (lagaminą).

Restauratorius – tai muziejaus darbuotojas, kuris kiekvieną muziejinę vertybę, prieš išleisdamas ją į ekspozicijų sales, išnarsto iki menkiausios detalės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Restauravimo skyriuje dirba kvalifikuoti, kruopštumu, pareigingumu, kantrybe bei tvarkingumu pasižymintys specialistai. Restauravimo skyriuje konservuojami ir restauruojami muziejaus eksponatai (ginklai, tekstilės eksponatai, medinės polichromuotos skulptūros, istoriniai ir etnografiniai medienos dirbiniai, metalo dirbiniai, archeologiniai radiniai, molbertinė tapyba), atliekama prevencinė eksponatų priežiūra. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Restauravimo skyriuje dirba metalo, tekstilės, medienos ir tapybos specialistai, išmanantys ne tik savo, bet ir kitų sričių restauravimą.

Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus pirmą kartą savo istorijoje pradėjo naują bendradarbiavimo projektą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, autobusų stotimis ir oro uostais. Parengtas kilnojamas parodas „Šarvuotieji kunigaikščiai“ ir „Skrydžio tikslas – Lietuva“ planuojama eksponuoti dešimtyje didžiausių Lietuvos geležinkelio stočių, autobusų stotyse ir oro uostuose. Parodas šiuo metu galite pamatyti Šiaulių geležinkelio ir Kauno autobusų stotyse.

Šunys ryšininkai 1919–1940 m. nešiodavo prie kaklo pririštus pranešimų vamzdelius, kuriuose gabendavo įvairius dokumentus, pranešimus, brėžinius, fotografijas, o prireikus – net maistą ir šovinius! Keturkojai karių pagalbininkai rasdavo ryšių takus dviem būdais. Prieš užduotį jie būdavo pravedami numatytu keliu ir jį įsidėmėdavo. Reikiamą vietą šunys taip pat galėdavo aptikti savo jautria uosle pajusdami karių specialiais kvepiančiais skysčiais pažymėtus takus.

2018-ieji – ypatingi metai kiekvienam Lietuvos piliečiui. Lietuvos valstybės ir kariuomenės atkūrimo 100-mečio proga svarbu prisiminti istorijas, susijusias su kovomis už laisvę ir Nepriklausomybę. 1918 m. lapkričio 23 d. ginti šalį įsipareigojo atkurta Lietuvos kariuomenė, kuri trapų valstybingumą bandė išsaugoti Nepriklausomybės kovose, o sovietinės okupacijos metais priesaiką davę šalies kariai savo ryžtą ir narsą parodė partizanų gretose. Vėliau patriotiškumą šalies gynėjai pademonstravo 1990–1991  m. atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Šia proga Vytauto Didžiojo karo muziejus įgyvendina projektą „Kariuomenės istorija – mano istorija“. Šį kartą partizano Antano Lukšos duktė Dalia pasakoja savo šeimos istoriją.