Kitos žinios apie muziejų

Ar žinojai, kad prieš šimtą metų Lietuvos kariuomenėje buvo šarvuotų kunigaikščių? Lietuvos kariuomenė turėjo tris šarvuotus traukinius - „Gediminą“, „Algirdą“ ir „Kęstutį“ – beveik prieš šimtmetį važinėjusius Lietuvos geležinkeliais.

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir toliau sėkmingai dalyvauja integruotose pamokose. Šių metų balandžio 18 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė Erika Kisieliūtė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vedė edukacinę programą „Išgyvenimo pradžiamokslis“.

Dėkojame, kad remiate Vytauto Didžiojo karo muziejų – vienintelį muziejų Lietuvoje, kuriame galima prisiliesti prie Lietuvos kariuomenės gimimo ir augimo istorijos. Atsinaujinęs ir papildęs savo rinkinius naujais eksponatais muziejus įgyvendina savo misiją – dalintis su visuomene vertybėmis, kurios atspindi Lietuvos valstybės kovas dėl laisvės ir nepriklausomybės bei supažindinti su karų, kariuomenės ir karo meno istorija. Skirdami 2 % Vytauto Didžiojo karo muziejui Jūs prisidedate prie istorijos puoselėjimo ir tautinės savimonės ugdymo.

„Karyba, karybos mokslas, taktika, operacinis menas būtų bevertis be istorinių pamokų. Tas pamokas mes turime suprasti ir taikyti dabartyje. Tik tada mes esame geri kariai. Siekdami užtikrinti istorinių žinių tęstinumą apie Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kūrimąsi ir raidą perduodame Vytauto Didžiojo karo muziejui Sausumos pajėgų tarnybos ženklų ir kokardų rinkinį ir dėkojame už Lietuvos kariuomenės vertybių puoselėjimą, visuomenės švietimą ir tarnybos kariuomenėje populiarinimą“,- įteikdamas dovaną Muziejui sakė Sausumos pajėgų vadas  brg. gen. Valdemaras Rupšys.

2017 m. spalio 24 d. Krašto apsaugos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė pasirašė susitarimą dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte. Šiuo susitarimu numatyta, kad iki šiol Vilniuje veikęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius kelsis į Kauną ir jau nuo 2019 m. atvers duris lankytojams Kauno tvirtovės VI-ame forte.

Kviečiame susipažinti su dar viena naujove muziejuje – virtualia realybe nukeliančią lankytoją į lėktuvo ar šarvuočio vidų. Tokia virtuali kelionė po karinę techniką padeda pamatyti tai, ko paprastai išvysti nėra galimybių. Ateities muziejui svarbu ne tik integruoti virtualią realybę, bet ir papildyti realią ekspoziciją naujais pažinimo būdais. Vienas paveikslėlis ar nuotrauka gali perteikti skirtingas reikšmes, o kai jos visos matomos iškart, tampa reikšminga informacijos priemone Z kartos atstovams. Vizualus turinys, spalvos, iliustracijos, kompozicija, simboliai įsimena greičiau, o galimybė eksponatus ne tik apžiūrėti, bet ir pačiam juos atrasti ir išbandyti. Siekiant pasiekti jaunąją kartą, ugdyti kritišką mąstymą muziejuje įrengtas ir interaktyvus ekranas, kuriame per edukacinius žaidimus galima pažinti tarpukario Lietuvos kariuomenės istoriją, nusiųsti užšifruotą laišką draugui ir sužinoti kokia karinė „specialybė“ yra tinkamiausia kiekvienam lankytojui.

„2017 m. gegužę lankiausi Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Žvelgdamas į eksponatus, perteikiančius karybos istoriją, supratau, kad ir aš norėčiau bent maža dalimi prisidėti prie kariuomenės istorijos išsaugojimo. Todėl labai džiaugiuosi galėdamas padovanoti savo kasdienę, ceremonijų ir kovinę uniformas Vytauto Didžiojo karo muziejui. Priklausydami NATO aljansui mes padedame vieni kitiems užkirsdami kelią kariniams konfliktams ir saugodami taiką pasaulyje. Tikiuosi, kad mano dovana bus mažas abiejų laisvų valstybių ir kariuomenių vieningumo simbolis“,- sakė pulkininkas Arthur J. Keating.

XX a. pr. karyboje buvo atsigręžta į primirštą senovinį ginklą - rankinę granatą. Pirmojo pasaulinio karo metu garsiausiuose to meto kariniuose konfliktuose vokiečių kariuomenės rankinė ginamoji granata "Kugelhandgranate 1913" buvo naudojama vis plačiau. Tokį ginklo "renesansą" lėmė ženkliai patobulėjusi technika, palengvinusi granatos naudojimą ir transportavimą.

John W. McCarter sakė, kad „šiuolaikiniame dideliame globalizacijos ir verslo pasaulyje muziejai yra maži. Vis dėlto jų įtaka išsilavinimui, mokslui, aplinkos supratimui ir kultūrai yra didžiulė“, todėl norėdami prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių, spartaus technologijų vystymosi ir globalių procesų, muziejai savo veiklą turi koncentruoti ne tik į kolekcijų plėtrą, tačiau taip pat turi atsižvelgti į ateinančios Z kartos poreikius ir technologijų taikymą ekspozicijose. Hiperaktyvumas, polinkis gilintis į save ir į virtualų pasaulį, aplenkiant gyvą bendravimą ir kitus informacijos kanalus, yra išskirtiniai šios kartos bruožai. Galima teigti, kad virtualus pasaulis jiems realesnis negu tikras – virtualioje erdvėje jie jaučiasi suaugę ir savarankiški, o realus pažinimas pasiekiamas per pojūčius – galimybę ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir išbandyti. Dėl šių priežasčių XXI a. muziejus turi būti atviras, inovatyvus ir unikalus.

Naujoji Lietuva atgimė su senosios ženklu – baltuoju žirgu, nešančiu raitininką į pergalę. Po tuo Baltojo Vyčio ženklu atgijo ir išaugo nepriklausomosios Lietuvos kavalerija. Pačioje pradžioje blogai ginkluota ir negausinga, sudėta vos iš kelių eskadronų, Nepriklausomybės kovų metu, ji garbingai atliko gražių ir pasididžiavimo vertų žygių.