Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Baigiami istorinės Kario skulptūros atkūrimo darbai

2015-02-06
image

Vasario 16 d. 1942 m. sunaikinta Lietuvos Kario skulptūra sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto nišą. Visi skulptūros atkūrimo darbai buvo patikėti Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutui. Pasak metalo ir medžio dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio, buvo įdėta daug sunkaus ir kruopštaus darbo, kol pasiektas galutinis rezultatas. 2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse.


Pradėjus darbus, iš pradžių buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik po to iš vario lakštų nukaldinta skulptūra. Kario šarvus, nukaldintus iš 2 mm storio vario lakštų, kalvis J. Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį. Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.


Kario skulptūra yra neatsiejama Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorijos dalis, todėl jos atkūrimas -pagarbos ženklas garbingai lietuvių tautos istorijai. Visų darbų pabaigoje, tarsi įamžindami šią istorinę akimirką, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis ir metalo ir medžio dirbtuvių vadovas R. Bridikis į Kario skulptūros vidų įdėjo simbolinę iš žalvario lydinio pagamintą artilerijos pabūklo sviedinio tūtą su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės raštu ateinančioms kartoms. Šiame rašte paminėta trumpa skulptūros istorija ir šio Nepriklausomybės kovų ir laisvės sargybos simbolio atkūrimo data. Artilerijos pabūklo sviedinio tūta nulakuota specialiu laku, įdėta į dešinę Kario ranką.


Kario skulptūros sugrąžinimo į valstybės saugomų nacionalinės reikšmės objektų sąrašus iniciatoriai yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius, festivalio „Kaunas Jazz" įkūrėjas Jonas Jučas. Šį sumanymą palaikė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Tarpukariu bokštą puošusiai skulptūrai atkurti prireikė apie 90 tūkst. litų. Geros valios žmonės šiai akcijai paaukojo apie 30 tūkstančių litų.


Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, specialiai paruoštoje nišoje 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio") skulptūra. Buvo nuspręsta skulptūrą nulieti iš Nepriklausomybės kovų laukuose surinktų žalvarinių šovinių gilzių. Jų pritrūkus iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių.

 

Istorinės Kario skulptūros atidengimo ceremonija Vytauto Dydžiojo karo muziejaus kariliono bokšte vyks vasario 16 d. 12. 40 val.

 

Nuotr. aut. - Artūras Užgalis. Nuotraukų prierašai:

1 nuotr. - (iš dešinės į kairę) prie Kario skulptūros Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto metalo ir medžio dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis, muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Vilija Sapjanskienė.
2 nuotr. - Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.
3 nuotr. - Antras iš kairės kalvis Jonas Malinauskas.
4 nuotr. - (antras iš kairės) Į artilerijos pabūklo sviedinio tūtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis įdeda simbolinį raštą.

5 nuotr. -  Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės raštas ateinančioms kartoms.

 

Regina Rajeckienė

Vytauto Didžiojo karo muziejaus  Informacijos poskyrio vedėja

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media