Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Mjr. Donato Mazurkevičiaus tėvuko brolis Petras Mazurkevičius (1917–1941) – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kareivis

2019-01-15
image
 

Petras Mazurkevičius gimė 1917 m. Kybartų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje (dabar Lazdijų rajonas). Petras buvo šeštas vaikas šeimoje. Kai mirė tėvelis, jis dar neturėjo nei vienerių metų. 1926 m. pradėjo lankyti Kybartų kaimo pradžios mokyklą, o 1930 m. baigė keturis šios mokyklos skyrius. 1938 m. rudenį buvo pašauktas atlikti būtinąją karinę tarnybą. Buvo paskirtas į Marijampolėje stovėjusį 9-ąjį Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulką, 1-ąją kulkosvaidininkų kuopą. Tarnybos metu Petras atsiskleidė kaip poetas, nes kaip tik šiuo laikotarpiu rašė eiles. Kaip jam sekėsi tarnyba, kaip tuo metu ji atrodė, galima sužinoti iš jo rašytų eilėraščių.

 

Tarnyba Petrui nebuvo našta. Sunkesnes tarnybos akimirkas jis žaismingai įvilkdavo į humoristinį drabužį, eilėraščiuose skyrė dėmesio ir kareivių buičiai. Kareiviai nevengė pasišaipyti iš savo viršininkų, čia Petras buvo vienas iš iniciatorių. Jis net kareivio maldą sukūrė: „Tikiu į kuopos viršilą, visagalį, darbų be eilės ir bausmių valandų tvėrėją, ir būrininką, jo padėjėją, mūsų viešpatį, kuris prasidėjo iš piktosios dvasios, gimė iš mokomosios kuopos, kentėjo ambulatorijoje pas daktarą, buvo paguldytas ir vėl išvarytas. Nužengė į antrą sanitarų kuopą, trečią dieną kėlėsi pametęs kuprinę ir stojo sparno dešinėje, iš kur ateina bausti kaltų ir nekaltų. Tikiu į kareivio mūką [kančią], kai šis per turnyką nepersirita. Ir be eilės velnių gauna." Kareivius Petras savo poezijoje  vaizdavo nenugalimus ir pilnus ryžto.

 

1939 m. pradžioje Petras gulėjo Kauno karo ligoninėje, kur buvo operuojama koja. 1939 m. rudelį išvyko į Vievio karinį poligoną karinių mokymų. Kaip jam ten sekėsi, nežinoma. Atsiminimų apie Petrą išlikę mažai, tačiau giminės pasakoja, kad jis buvo energingas, pasižymėjo fizine jėga, kartais buvo grubokas, tačiau turėjo poeto gyslelę. 1939 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo žygį į atgautą Vilnių, šiame žygyje dalyvavo ir Petras. 1940 m. pavasarį buvo paleistas į atsargą, sugrįžo namo. 1941 m. žiemos pabaigoje P. Mazurkevičius padėjo pasitraukti į Vakarus žymiems Lietuvos veikėjams - pervesdavo juos per sieną, nes puikiai pažinojo gimtąsias apylinkes. Tą padaryti padėjo buvusiam Lietuvos Karo aviacijos štabo viršininkui, vėliau Karo aviacijos viršininko padėjėjui, Generalinio štabo pulkininkui leitenantui Juozui Narakui. Saugumui įtarus jį nelegaliu žmonių pervedinėjimu, 1941 m. ankstyvo pavasario sekmadienį, išėjusį iš pamaldų Būdviečio bažnyčioje, Petrą Mazurkevičių suėmė KGB darbuotojai ir išvežė į Kauno kalėjimą. Ten 24 metų vaikiną sovietų saugumiečiai nukankino, jam tardymo metu pasipriešinus. Petras neatlaikė tyčiojimosi ir sudavė tardytojui taburete. Šis jo poelgis buvo lemtingas. Kur jo kapas - nežinoma. Tačiau Petro artimieji ir kunigas Valerijus Rudzinskas Kybartų kaime esančiame privačiame muziejuje ,,Jotvingių kiemas" 1996 m. atidengė jam skirtą kenotafą, ant kurio iškalti Petro Mazurkevičiaus vieno eilėraščio žodžiai: ,,Kas gi puošia Žmogaus kelią, jei ne Meilė amžina".

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media