Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

LIETUVOS KARO AVIACIJOS LAKŪNAS KPT. PRANAS HIKSA

Lietuvos karo aviacijos istorijai tiek pat metų, kaip ir pasaulinei aviacijai. Vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos lakūnų - Pranas Hiksa, gimė 1897 metų gegužės 23 d. (kituose dokumentuose - gegužės 10 d.) tuometinės Vilniaus apskrities Verkių dvare.


Pranas Hiksa brandos mokslų įgijo Šiaulių gimnazijoje, ilgą laiko tarpą praleisdamas kursuose ir garažo dirbtuvėse. Šie kursai buvo vadinami Vyriausybės leidimu įsteigta Maskvos 1-oji fabrikinė inžinieriaus P. Sekanovo šoferių mokykla". Čia buvo mokomasi važinėti prancūziška Laurin - Klemento automobiliu. Vairavimo teisės ir pažymėjimas Pranui Hiksai išduoti 1915 m. rugpjūčio 6 d.


Baigęs komercijos mokyklą, jis buvo pakviestas tarnauti Visos Rusijos zemstvų (apskrities) sąjungos motociklo vairuotoju. Šioje tarnyboje nereikėjo tarnauti veikiančioje armijoje, todėl Pranas Hiksa išvyko uždarbiauti į Rygą, kur ir įsidarbino motociklininku prie Valdybos įgaliotinio. Beje, visos Rusijos zemstvų sąjungos tarnautojai buvo laikomi kariniais valdininkais, o asmuo, baigęs vidurinę mokyklą, turėjo teisę gauti pirmąjį karininko laipsnį ir vadintis praporščiku. Neatsitiktinai nuo 1917 m. vasario 17 d. Pranas Hiksa dėvėjo karininko uniformą ir nešiojo kardą. 1917 m. rugsėjo 15 d. jam suteikiamas paporučikio laipsnis. Po kurio laiko buvo paskelbtas įsakymas, kad Visos Rusijos zemstvų sąjungoje nebeatleidžia nuo privalomos karo tarnybos ir jam patarta kuo greičiau stoti į veikiančią armiją savanoriu. Tais laikais visi vengė tarnybos pėstininku, todėl neatsitiktinai Pranas Hiksa karinę tarnybą pradėjo artilerijos pulke, o vėliau pareiškė norą tarnauti 23 korpuso aviacijos būrio fotolaboratorijos sudėtyje. Rygoje jis gyveno privačiai drauge su kitais savanoriais, radistais ir fotolaboratorijos viršininku viename kambaryje. Jie gaudavo kareivišką davinį, sriubos, košės ir kitų produktų. Tarnybos fotolaboratorijoje metu Pranas Hiksa išspausdino daug įdomių nuotraukų. Kokie netobuli tuometiniai lėktuvai ir nepatikimi varikliai, rodo katastrofų nuotraukos. Aviacijos būrys pirmasis Rusijoje pradėjo skraidyti naktimis ir leistis, degant paprastiems laužams.


Po kurio laiko Aviacijos būryje gautas Karinio oro laivyno viršininko gen. mjr. Pajevskio įsakymas dėl 23 korpuso Aviacijos būrio savanorio Prano Hiksos atvykimo į Sankt Peterburgo aviacijos mokyklą per vadinamą Oreivystės batalioną, kur būsimieji lakūnai privalėjo dalyvauti rikiuotės pratybose. Praėjus paruošiamąjį kario kursą, P. Hiksa siunčiamas į Sankt. Peterburgo aviacijos mokyklą. Pradžioje jis dirba surinkimo dirbtuvėse, vėliau skraidymo grupėje. Skraidymo meno ir patirties būsimasis karo aviacijos lakūnas mokėsi lėktuvu „Farman 4". Tai buvo lėktuvas be kabinos. Ir instruktorius, ir mokinys turėdavo sėdėti ant apatinio sparno, sėdynėje, sukaltoje iš sijelių. Kojas tekdavo laikyti ant pritvirtinto vamzdžio arba ant panašaus posūkio vairo vamzdžio. Kairiąja ranka visuomet reikėdavo laikytis už lėktuvo stovo, o dešiniąja už vairalazdžių arba už kito stovo. Tiksliau tai buvo lėktuvas - biplanas, t. y. su dviem sparnais, su rotatyviniu besisukančiu varikliu ir stumiančiu propeleriu. Lėktuve jokių prietaisų, rodančių variklio ir lėktuvo būklę, nebuvo. Štai tokiomis sąlygomis tuometiniai būsimieji aviatoriai turėjo mokytis, nes mokinys, neišskraidęs savarankiški penkių valandų, buvo šalinamas iš mokyklos kaip negabus ir būdavo grąžinamas į kariuomenės pėstininkų gretas.


1917 m. vasario 21 d. iš Aviacijos mokyklos drauge su kitais šimtu įvairių kitų Aviacijos mokyklų mokinių pilotų ir dvylika tokių pat mokinių karininkų, P. Hiksa išvyko tolimesnėms studijoms į Prancūziją, bet atsitiko taip, kad minėta grupė atvyko į Angliją. Mokiniai pilotai apsistojo Redingo mieste. Jiems buvo dėstoma aviacijos, radijo teritorija, mokomi išardyti ir surinkti kulkosvaidžius, šaudyti iš įvairių tipų šautuvų. Vėliau minima grupė tolimesnėms studijoms vyko į Londoną. Ten 1917 m. rugsėjo 7 d. baigė Karališkųjų oro pajėgų Aviacijos mokyklą. Kilus Rusijoje revoliucijai, Pranas Hiksa atvyko į Lietuvą.


1919 m. Kaune pradedama steigti inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje pradėtas formuoti ir aviacijos būrys. Į šį būrį savanoriais pradėjo rinktis lietuviai, kurie greitu laiku šį būrį nebetilpo, todėl sukurta aviacijos kuopa. Jos vadu paskirtas inžinierius Petras Petronis, Rusijoje tarnavęs jūrų inžinieriumi.


1919 m. vasario 27 d. į Kauną atvežti Vokietijoje pirkti aštuoni nauji LVG C VII lėktuvai, kurie kovo mėnesio pradžioje išmėginami ore.


1919 m. vasario 28 d. Lietuvos karo aviacija, neturėdama savo lakūnų, iš vokiečių aviacijos dalinio Nr. 425, dislokuoto tuometiniame Kauno aerodrome, pasamdė 6 vokiečių aviacijos karininkus, 5 mechanikus ir 4 žvalgus.
Pranas Hiksa drauge su vokiečių karo aviacijos specialistais turėjo mokinių pilotų grupę. Mokymai vykdavo didžiuliu tempu. Jau pirmame skrydyje kiekvienam lakūnui išduodavo lėktuvo vairus. Pranas Hiksa susitardavo su savo mokiniais, kad jis kyla į tam tikrą aukštį, sakysim, 500 metrų, pajudina vairalazdę, ir tada mokinys pats turi valdyti lėktuvą, jam apie tai pranešdamas sutartu dešinės rankos kilstelėjimu. Instruktorius P. Hiksa tuoj atleisdavo visus vairus, neatleidęs pedalų, rankas atitraukdavo, o kad mokinys matytų, jog jis lėktuvo nevaldo, rankas padėdavo ant kabinos krašto. Mokinių klaidas taisydavo tuomet, kada klaidos pasiekdavo tokią ribą, kad mokinys pats suprasdavo, ką negerai padaręs. Būdavo ir gabių mokinių, kurie per 10 minučių išmokdavo valdyti lėktuvą savarankiškai ir vesdavo jį tiesiai.


Prano Hiksos skrydžiai buvo labai pavojingi. Lietuvos karo aviacija reparacijų (t. y. karo nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojui moka karą sukėlusi nugalėjusi valstybė) sąskaita per sąjungininkų komisiją įsigijo 32 lėktuvus. Juos priimti reikėdavo vykti į Eitkūnus (Eydkuhnen - Černyševskyje, miestelis tik kirtus sieną prie Kybartų). Iš tikrųjų reikėdavo pasiimti visokį lėktuvų laužą, koks tik buvo duodamas. Tai buvo seni, išardyti, sudaužyti ir susidėvėję „Albatros", „Rumpler" ir „Halberštet" lėktuvų tipai. Po to jie buvo traukiniu atgabenami į Kauną ir sukraunami cepelino angare, kuris vėliau buvo nugriautas. Štai ir tada Pranas Hiksa įvedė mokiniams pilotams taisyklę, kad kiekvienas aviacijos mokinys turėjo iš metalo laužo sunarstyti nors vieną lėktuvą ir juo pakilti į orą. Štai dėl ko per visą tarnybos laiką Lietuvos karo aviacijoje Pranas Hiksa patyrė daugiau kaip 20 katastrofų, kurių didelė dalis buvo itin pavojingos, bet jis visada likdavo gyvas ir sveikas. Kiekvienas lakūnas turėjo skraidymo knygutes, kuriose buvo įrašomas kiekvienas skrydis, data, pakilimo ir nusileidimo valanda, minutė, skridimo laikas, maršrutas, uždavinys, o pastabose - avarijos. Visa tai buvo tvirtinama aviacijos viršininko adjutanto parašu ir antspaudu.


Netrukus lėktuvų įgulos, kuriose dažniausiai lakūnu būdavo vokiečių lakūnas, o žvalgu lietuvis (mėtantis bombas ir šaudantis iš kulkosvaidžio), pradėjo kovinę veiklą. 1919 m. kovo 3 d. įvyko pirmasis žvalgybinis skridimas maršrutu: Kaunas - Kaišiadorys - Vilnius ir atgal. Skrido Fricas Šulcas su Konstantinu Fugalevičiumi. Kovo mėnesyje lietuviški karo lėktuvai dažniausiai skraidė žvalgybos ir propagandos tikslais. Nesant greitesnių būdų (radijo aparatų Lietuvos gyventojai neturėjo), reikėjo pašaukti žmones į kovą už Lietuvą atsišaukimais, kuriuos lėktuvai barstydavo įvairiuose Lietuvos kampeliuose.


1919 m. kovo 12 d. aviacijos dalis tapo savarankišku koviniu vienetu ir jam vadovauti skiriamas inžinierius Petras Petronis, Rusijoje tarnavęs jūrų inžinieriumi. Šis aviacijos vienetas buvo ypatingas tuo, kad turėjo ne tik kariauti, bet ir 1919 m. kovo 12 d. įsteigtoje karo aviacijos mokykloje ruošti jaunuosius Lietuvos karo lakūnus, kurių įstojo 50.
1919 m. gegužės 15 d. Pranas Hiksa mobilizuojamas į Lietuvos kariuomenę ir paskiriamas į karo aviaciją. Jis buvo vienas iš pirmųjų karo lakūnų, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje. 1919 m. gegužės 28 d. suformuotas aviacijos kovos būrys perkeltas arčiau fronto, į Uteną, kur buvo jo lauko aerodromas. Būriui vadovauti paskirtas karininkas J. Šalkauskas. Būrį sudarė šie lakūnai Pranas Hiksa, Erichas Kulikovskij, Fricas Šulcas, Harris Roteris (H. Rotter), Albertas Veinšenkas ir 6 žvalgai - Julius Šalkauskas (vadas), Stasys Jakštys, Panteleimonas Soltanas, Zigmantas Knystautas, Paulius Ditrichas ir Petras Jancevičius. Dalinio operatyviniams skridimams daugiausiai vadovavo Švedijos aviacijos kūrėjas lakūnas mjr. Olė Dahlbekas (Olle Dahlbeck). Aviacijos kovos būrys dažnai žvalgydavo ir bombarduodavo Daugpilį, jo geležinkelio stotį, Gryvos frontą ir bolševikų pozicijas. Aviacijos kovos būrys dar buvo vadinamas orlaivių kovos būriu.


1919 m. birželio 6 d. Pranui Hiksai suteikiamas leitenanto karinis laipsnis ir jis pradeda dirbti Aviacijos mokykloje.
1919 m. lapkričio 22 d. jam suteikiamas vyr. leitenanto karinis laipsnis ir po 5 dienų paskirtas į Mokomojo būrio viršininko, o nuo 1920 m. balandžio 16 d. - oro eskadrilės vado pareigas.


1919 m. rugsėjo 28 d. lėktuvo avarijoje žuvo Lietuvos karo aviacijos lakūnas instruktorius ltn. Francas Šulcas, skridęs bombarduoti bolševikų pozicijų. Prieš tai jis pakilo į orą išbandyti priekinių kulkosvaidžių. Nedideliam aukštyje, atlikdamas staigų posūkį, lėktuvas pateko į suktuką. Lakūnas žuvo, bet mokinys liko gyvas.


1922 m. birželio 3 d. vyr. ltn. Pranui Hiksai suteikiamas kapitono laipsnis ir rugsėjo 25 d. išleidžiamas į atsargą, - tikslu tęsti universitetines studijas Čekijos sostinėje Prahoje. 1928 m. sėkmingai baigęs studijas Prahoje ir įgijęs inžinieriaus diplomą, Pranas Hiksa grįžta į Lietuvą ir pradeda dirbti Kauno „Metalas" fabrike vyriausiojo inžinieriaus pareigose. Pradeda aktyviai dalyvauti visuomeninėje Lietuvos aeroklubo ir autoklubo veikloje.


1931 ir 1932 m. Pranas Hiksa laimi automobilių lenktynes aplink Lietuvą, taip yra Prezidento taurės laimėtojas. 1933 ir 1935 m. jis dalyvavo Tarptautinėse Monte Karlo varžybose.


1939 m. rugsėjo 18 d. - spalio 9 d. atsargos kapitonas Pranas Hiksa buvo mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskiriamas 1-ojo autobūrio vadu.


Vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos istorijoje kpt. Pranas Hiksa mirė 1966 m. balandžio 4 d. Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-03
Sprendimas: Fresh Media