Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

MJR.JONAS MIKĖNAS – SKRYDŽIO APLINK EUROPĄ DALYVIS

 

Būsimasis karo aviacijos lakūnas ir skulptorius Jonas Mikėnas gimė 1899 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos - Latvijos pasienyje Aknystos valsčiaus Skardupio vienkiemyje. Pradžios mokslus baigė 4 klasių lietuvių mokykloje Aknystoje, vėliau Pirmojo pasaulinio karo metais mokėsi Petrogrado Kolcovo realinėje mokykloje.


1919 m. Jonas Mikėnas savanoriu pradeda karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir skiriamas į raštininko pareigas tuometiniame Aviacijos štabe.


1920 m. balandžio 1 d. Jonas Mikėnas paskiriamas dirbti į Lietuvos karo aviacijos 1-osios eskadrilės, sudarytos vietoje likviduoto Mokomojo būrio, raštinę. Ši eskadrilė tampa visiškai lietuviška, nes iki tol joje skraidė ir vokiečių, anglų, amerikiečių, ir kitų šalių karo lakūnai. 1-oji eskadrilė įsikūrė prie buvusio lėktuvų angaro mediniame name Viesulavoje (Linksmadvaryje, dabartiniame Linksmakalnyje, kaime Kauno rajone, 2 km atstumu į Šiaurę nuo Išlaužo). Liepos 22 d. Jonas Mikėnas paskiriamas į jaunesniojo puskarininkio motoristo pareigas.


1921 m. Jonas Mikėnas išlaikęs visus egzaminus ir Lietuvos karo aviacijos lakūno vyr. ltn. Prano Hiksos padedamas, pradeda mokomuosius skraidymus.


1922 m. jis komandiruojamas į Italiją prižiūrėti Lietuvos karo aviacijai užsakytų žvalgybinių lėktuvų SVA-10 gamybos.
1925 m. liepos mėnesio pradžioje Jonas Mikėnas drauge su vyr. ltn. Mykolu Mačioku, vyr. ltn. Leonu Tauniu perkeliamas į Mokomosios eskadrilės skraidymų instruktoriaus pareigas ir 1926 m. viršila Jonas Mikėnas perkeliamas į 1-ąją (naikintuvų) eskadrilę, kurioje tuo metu buvo tik keturi lakūnai.


1927 m. Jonui Mikėnui suteikiamas karinis leitenanto laipsnis.


1928 m. ltn. Jonas Mikėnas, neatsitraukdamas nuo karo aviacijos, baigia Kauno meno mokyklą (Nepriklausomos Lietuvos meninio ugdymo įstaiga).


1929 m. ltn. Jonas Mikėnas drauge su kpt. Antanu Mačiuika ir kpt. Jurgiu Tumavičium lėktuvais Fiat. CR. 20 skrido aplink Lietuvą.

 

 

 1929 m. italų naikintuvu Fiat. CR.20 ltn. Jonas Mikėnas
skrido aplink Lietuvą.

 

1930 m. vyr. ltn. Jonas Mikėnas lėktuvu Fiat. CR. 20 kartu su dviem lėktuvais Ansaldo A. 120 lankėsi Rygoje, o 1932 - 1935 m. aktyviai dalyvavo lietuviško lėktuvo ANBO-IV bandymuose.


1932 m. liepos 14 d. išbandytas artimas žvalgybos lėktuvo - lengvojo bombonešio prototipas. Po šių bandymų, lėktuvui laimėjus Krašto apsaugos ministerijos konkursą, 1934 - 1935 m. pastatytos dvi serijos po septynis lėktuvus.

 

 

 Lietuviškasis bombonešis ANBO-IV

 

1934 m. plk. Antano Gustaičio vadovaujama lietuviškos konstrukcijos 3 lėktuvų grandis, pilotuojama kpt. Jono Liorento, kpt. Juozo Namiko, ltn. Jono Mikėno, ltn. Romualdo Marcinkaus ir mechaniko Kazio Rimkevičiaus atliko skrydį aplink Europą, įveikdama apie 9 tūks. km atstumą, aplankydama 12 Europos valstybių sostinių, pademonstruodama, kad Lietuva pati gamina patikimus savo konstrukcijos lėktuvus. Tuometinėje spaudoje rašė: „Kai senosios didelės valstybės laisvai ugdė savo kultūrą, Lietuvos vardas mažai kam buvo girdimas. Greta to, kai didelėms, visokių turtų pertekusioms valstybėms nieko nereiškia pastatyti lėktuvus, mažoms, nepramoningoms - reikia ypatingų sąlygų, norint savą pramonę sukurti. Čia turi išsiveržti atskirų žmonių kūrybinė galia. Trijų lietuviškų lėktuvų pasirodymas Europoj iškelia jos vardą ir priverčia pripažinti jai atitinkamą vietą. Kai savieji lėktuvai skrodžia svetimą padangę, kai savosios konstrukcijos prilygsta ar net pralenkia svetimų didžiųjų valstybių lėktuvus, kurios nuo senų laikų turėjo palankių kultūros klestėjimui sąlygų, - tai ypatinga. Štai kur glūdi reikšmė ir ta naujovė, kuri kuria impozantišką vaizdą mažųjų valstybių plejadoj ir jos centre leidžia išskirti skaisčiau spindintį šviesulį." Šio skrydžio sumanytojas ir vadovas buvo plk. Antanas Gustaitis. Iš spaudos: "Kaip tik buvo gautas iš vyriausiojo štabo perskridimo leidimas, tuojau buvo pradėta rūpintis perskridimo vizomis. Paaiškėjus iš Užsienio reikalų ministerijos svetimų valstybių nusistatymams dėl trijų lietuviškų karo lėktuvų skridimo per jų teritorijas, galutinai buvo nustatytas perskridimo maršrutas ir programa. Pirmasis etapas buvo: Kaunas - Stokholmas 715 km. birželio 25 d. Toliau - Stokholmas - Kopenhaga 560 km. birželio 27 d.;
Kopenhaga - Amsterdamas 702 km. birželio 27 d.;
Amsterdamas - Briuselis 176 km. birželio 28 d.;
Briuselis - Londonas 322 km. birželio 29 d.;
Londonas - Paryžius 350 km. liepos 3 d.;
Paryžius - Marselis 665 km. liepos 6 d.;
Marselis - Roma 710 km. liepos 6 d.;
Roma - Udine 540 km. liepos 11 d.;
Udine - Viena 334 km. liepos 11 d.;
Viena - Praha 252 km. liepos 11 d.;
Praha - Budapeštas 446 km. liepos 13 d.;
Budapeštas - Bukareštas 684 km. liepos 14 d.;
Bukareštas - Kijevas 790 km. liepos14 d.;
Kijevas - Maskva 780 km. liepos 16 d.;
Maskva - Velikije Luki 460 km. liepos 19 d.;
Velikije Luki - Kaunas 455 km. liepos 19 d.
Matome, kad maršrutas grandioziškas ir nepaprastai įvairus: nerami Baltijos ir Šiaurės jūra, ežeringoji Švedija, Alpės su savo kalnais gigantais ir prarajomis, miglota Viduržemio jūra, Karpatai, Besarabija, miškingieji S. S. S. R. plotai su savo pelkėmis. Maršruto ilgis per 9 000 km. pridėjus dar kelionės atstumą iš Romos į Milaną apie 1 000 km, gausime maršruto ilgį per 10 000 km. Ketvirtadalis žemės rutulio!


Ryškesnės likimo juostos spalvos - tai jūros atkarpa 1 200 km.; kitų žemės paviršiaus įvairumų - likusioji dalis."
1934 m. kpt. Jonas Mikėnas parašė ir išleido vadovėlį „Aviacijos varikliai".


1935 m. jis skiriamas eskadrilės vado padėjėju, o 1936 m. vasario mėn. skiriamas 1-osios eskadrilės vadu. Būdamas vadu, jis daug dėmesio skiria eskadrilės perginklavimui naujais prancūziškais naikintuvais Dewoitine D-501 L bei Morane Soulnier MS 406 C.


1939 m. kpt. Jonui Mikėnui suteikiamas karinis majoro laipsnis ir tais pačiais metais komandiruojamas į Prancūziją, prižiūrėti Lietuvos karo aviacijai skirtų lėktuvų MS-406 C gamybą.


Mjr. Jonas Mikėnas skraidė 1 728 val. 1940 m. jis išleidžiamas į atsargą.


Vėliau Jonas Mikėnas dėstė Kauno dailės institute. 1947 m. jam suteikiamas docento, 1977 m. profesoriaus pedagoginiai laipsniai. Jis buvo vienas žymiausių pokario dailininkų - keramikų profesionalioje lietuvių keramikoje bandydamas skiepyti ir vietines liaudies tradicijas, bet prigijančias, sunkiai taikomas nekūrybiškai ir paviršutiniškai. Tačiau pirmtakų kūryba turi išliekamąją vertę, nes ji pagrįsta ilgų technologinių bandymų ir stebėjimų rezultatais.


1988 m. balandžio 7 d. Lietuvos karo aviacijos lakūnas mjr. Jonas Mikėnas mirė Kaune.


Apdovanojimai:
Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas;
DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas;
Lietuvos nepriklausomybės medalis;
Čekoslovakijos Baltojo Liūto 5-ojo laipsnio ordinas;
Italijos karūnos VI laipsnio ordinas;
Garbės ženklas „Plieno sparnai".

 

Parengė: Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų
viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-07
Sprendimas: Fresh Media