Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Pratybų reikšmė

 

Karinės pratybos gali sustiprinti tiek neformalios, tiek ir oficialios paramos mechanizmus. Oficialūs paramos mechanizmai tampa veiksmingesni, kai psichologinę paramą teikiantys specialistai patys dalyvauja pratybose. Iš jų vadai ir vieneto kariai gali pasimokyti, kaip naudotis oficialia paramos sistema.


Visiems kartu dalyvaujant pratybose, neformalūs paramos procesai tampa veiksmingesni. Sunkios, prie tikrovės sąlygų priartintos pratybos suteikia vieneto kariams pasitikėjimo savimi, jos padeda užsimegzti tvirtai bičiulystei ir parodo, ko vienam iš kito galima tikėtis. Pratybos itin svarbios tiems vienetams, kuriems neteko anksčiau veikti išvien. Jos taip pat padeda integruoti karius, priskirtus prie karinio vieneto tarptautinės operacijos laikotarpiui (paprastai vadinamus pastiprinimo pajėgomis). Pastiprinimo pajėgų integravimas - labai svarbus uždavinys. Neatsitiktinai vadas, norėdamas paskatinti geresnį vieneto karių sutelktumą, gali daugiau dėmesio skirti būtent šiam uždaviniui.

 

Geriausias parengimo būdas


„...geriausias vaistas - patirtis, bet kai jos nėra, geriausia išeitis - pratybos. Stingant tikros kovinės patirties, pratybos - tai geriausias kovinio pasirengimo būdas. Niekur kitur jūs nerasite tokių aukštų standartų, drausmės, bičiulystės, sutelktumo, tokios dvasios (sunkiai apibrėžiama, tačiau labai svarbi kategorija), būdingos visų laipsnių kariams (karininkai dalyvauja pratybose kartu su savo vyrais)."


Karinių vienetų vadų apklausa

 

Gerai parengtas karinis personalas pasakoja, kad pačiose sudėtingiausiose situacijose jų gautas parengimas visada buvo sėkmingo streso įveikimo pagrindas. Geras parengimas suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, savo kolegomis ir karinių vienetų vadais. Pasitikėjimas padeda kariniam personalui apsisaugoti nuo neigiamo streso poveikio. Karinio vieneto karinis rengimas yra gero mikroklimato pagrindas.

 

„Parengimas nepakišo man kojos"


„Neseniai, kaip vyresnysis karininkas, aš dalyvavau misijoje Artimuosiuose Rytuose... Mes gavome informaciją, kad laivui iškilo neišvengiama raketų antpuolio grėsmė. Psichologiškai situacija buvo labai įtempta. Mes žinojome, kur kris raketos, bet buvo neaišku, ar jos su cheminėmis kovinėmis galvutėmis, ir kiek karių bus išvesta iš rikiuotės.<...> pusę valandos mes manėme, kad raketos gali sunaikinti pusę mūsų pajėgų. Incidentas truko porą valandų. Aš su palengvėjimu atsikvėpiau žinodamas, kad pasielgiau teisingai - geras kovinis parengimas nepakišo man kojos."


Karinių vienetų vadų apklausa


Sunkios, prie tikrovės sąlygų priartintos pratybos taip pat padeda vadams parengti vieneto karius psichologiškai. Karinio vieneto kariai sužino, ko jiems tikėtis, kokie streso veiksniai juos veiks tarptautinės operacijos metu, įsivaizduoja, kokia gali būti jų reakcija sudėtingoje situacijoje.

 

Vadams būtina pasirūpinti ir savo paties psichologiniu pasirengimu. Vadas privalo būti pasirengęs drąsiai pažvelgti į akis negailestingai tikrovei. Mokslinių tyrimų darbo grupė per NATO simpoziumą identifikavo „Dešimt sunkių faktų":

 

  • Baimė mūšyje yra įprastas reiškinys.
  • Karinio vieneto kariai gali būti sužeisti arba nukauti.
  • Įvykiai mūšyje veikia karius ir psichologiškai, ir fiziškai.
  • Karinio vieneto kariai bijo prisipažinti, kad turi psichologinių problemų.
  • Karinio vieneto kariai pastebi vado klaidas.
  • Dažnai pasitaiko bendravimo problemų.
  • Dalyvavimas tarptautinėje operacijoje sukelia didžiulę įtampą kario šeimoje.
  • Sąlygos tarptautinės operacijos vietoje gali būti labai sunkios.
  • Gali stipriai nukentėti karinio vieneto sutelktumas ir stabilumas.
  • Dalyvaujant tarptautinėje operacijoje susiduriama su doroviniais ir etiniais iššūkiais.

 

Nors geras kovinis parengimas yra veiksmingo karinio vieneto formavimo pagrindas, realios operacijos sąlygomis įvykiai gali klostytis pagal visiškai kitą scenarijų nei pratybose. Reikalai gali pakrypti visiškai nepageidautina linkme. Būtent tokiomis akimirkomis - išryškėjus atotrūkiui tarp lūkesčių ir realybės - labiausiai prireikia vado lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų.

 

Pratybos visko neišmokys


„Dalyvavau mūšyje (mieste), kuris sukėlė nemažą stresą. Mūsų vieneto kariams teko nukauti keletą priešininkų ir po mūšio praėjo nemažai laiko, kol pavyko stabilizuoti padėtį dalinyje. Pirmas susidūrimas su tokia situacija sukelia didelį stresą, ir tai sunku paaiškinti tiems, kuriems patiems neteko atsidurti tokioje situacijoje. Po trauminio įvykio kai kuriuos mano pavaldinius kankino kaltės jausmas, bet daugiausia problemų kilo praėjus mėnesiui po įvykio.
Daugelio karių pasakojamos istorijos buvo labai panašios tiek savo pobūdžiu, tiek ir turiniu, išsipasakojimas išties turėjo gydomąjį poveikį. Kai kuriuos karius nuolat persekiojo mintis, ar jie yra atsakingi už priešo ar net nekaltų civilių mirtį, jiems labai reikėjo kolegų paramos ir nuraminimo. Sprendimą nuspausti nuleistuką ir nužudyti kitą žmogų visada priima pats karys - karininkas tik duoda įsakymą, tačiau jis negali visiškai kontroliuoti jam pavaldžių karių. Todėl karininkui tenka labai svarbi pareiga paremti karį, kai jam tenka priimti šį sprendimą: ne atleisti karį nuo atsakomybės už priimtą sprendimą, bet padėti susidoroti su šio sprendimo psichologiniais padariniais."


Karinių vienetų vadų apklausa

 

 

Tekstas iš knygos "Psichologinės paramos teikimas visuose tarptautinės operacijos ciklo etapuose: vado knyga - vadovas". Knygą PDF formatu galite atsisiųsti čia.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-06-27
Sprendimas: Fresh Media